Manikiūro filosofija

Knyga paremta tikrais įvykiais, pakeisti tik veikėjų vardai ir veiksmo vietos.

– Klausau!

– Laba diena, draugė davė jūsų telefono numerį, gal galėčiau pas jus užsirašyti?

– Žinoma, rytoj trečią, tiks?

– Puiku, labai ačiū!

Toliau – detalės: adresas, laikas, telefono numeris, vardas. Dedu ragelį ir grįžtu prie klientės. Dirbame toliau.

Aš buvau manikiūrininkė arba, kad skambėtų stipriau – grožio specialistė, savo profesijos meistrė. Dariau manikiūrą, pedikiūrą, viso kūno depiliaciją, tvarkiau antakius. Dirbau šešerius metus labai intensyviai. Turėjau begalę klientų ir savo darbą beprotiškai mylėjau.

Darbo laikotarpiu aš nežiūrėjau televizoriaus, nemačiau reklamų, neskaičiau laikraščių. Viską sužinodavau iš savo klienčių. Kas, kur, kada įvyko. Pakilo ar nukrito kainos. Kokią knygą paskaityti arba kokį filmą pažiūrėti. Kur eiti, ką ragauti. Kokiu kremu teptis – nuo raukšlių ar celiulito. Kur tepti – veidą, pilvą, kojas ar sėdimąja dalį. Kur nusipirkti įdomesnį megztuką. Na ir žinoma – pikantiški gandai, kaip be jų? Taip pat jų gyvenimo istorijos, keliai ir kryžkelės.

Mes šnekėjomės apie tai, ko nepapasakosi net artimiausiems žmonėms, apie tai, kas gėdinga ir baisu, o aš dėjau jų paslaptis į skrynią, kuri buvo paslėpta nuo kitų. Suprasiu, priimsiu ir išsaugosiu iki kito karto. Buvau panaši į kunigą, pas kurį eina išpažinties. Kartais mes kartu verkdavome, kartais juokdavomės iki pilvo skausmų. Palinksiu galva, reikiamu momentu pasakau – aha. Jeigu reikia – patariu, jei ne – patyliu.

Tai kodėl moterys eina pas manikiūrininkę? Daugelis pasakys – manikiūro. Jūs būsite teisūs, bet tik dvidešimčia procentų. Tvarkingos rankos, be abejo, yra vizitinė moters kortelė, kaip ir vyrų, bet ar jūs matėte filmą su Reese Witherspoon „Legally Blond“, kur pagrindinei veikėjai nenusisekė diena ir ji desperatiškai ieško manikiūro salono? Taip, moterys eina manikiūro, bet ne tik jo. Jos eina išsikalbėti arba paklausyti. Patylėti, pabėgti nuo viso pasaulio. Pasijusti ypatinga. Jos eina pailsėti – nuo darbų, vyrų, vaikų, intrigų, atsakomybių, pabūti su savimi. Jos ateina gandų, naujienų, paslapčių. Jos ieško žmogaus, kuris nešališkai žiūrės į jų gyvenimus. Jos nori būti išgirstos, bet nenuteistos. Jos eina ten, kur gali būti savimi, laisvos ir be kaukių. Čia jos jaučiasi drąsiai ir saugiai.

Sakoma, kad manikiūrininkė turi būti geru psichologu, aš juo nesu ir jokiu būdu nepretenduoju, tačiau, kai pas tave lankosi begalė žmonių – klientų, draugų, nejučia pradedi juos suprasti ir jausti jų poreikius. Tai, ką aš jums siūlau, yra savotiškas ilgametis tyrimas, kurį jums patieksiu ant sidabrinės lėkštutės. Aš daug mokiausi. Iš klientų ir iš savęs. Daug skaičiau įvairių knygų, straipsnių; lankiau daugybę seminarų. Visada ieškojau atsakymų ir užduodavau klausimus. Man vis trūko aiškiai ir konkrečiai išreikštos informacijos. Ir vis buvo maža. Kol pagaliau supratau, kad einu antrą ratą. Šioje knygoje aprašiau savo ir kitų meistrų patirtį. Tai, ką kažkada norėjau gauti pati. Naudokitės į sveikatą!

Na va, pasigyriau, net karūna į lubas įsirėmė. Pradedam?

Daugelyje straipsnių, aprašančių meistro profesionalumą, o taip pat įvairiuose forumuose ir nagų serviso grupėse rašo: „klientas turi jus gerbti, jokio familiarumo, laikykitės verslo tono“ ir t.t., o vėliau stebisi – kur dingo klientai?